staugti

stáugti, -ia, -ė intr. Š, DŽ, NdŽ, Nm, Ds, Lkm, staũgti KI636, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr; L, Ser 1. SE172, R, N, Sut, K, M, Š, Vl, Kp, Pb, Švnč, Imb išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti (ppr. apie vilkus, šunis): Stáugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia mušamas J. Mūs šuva stáugė stáugė ištiesęs kaklą į viršų – pabuvo kokią savaitę ir išgaišo Sem. Vilkai, gaujoms susibėgę, staugė MŽ. Vilkas, kelias dienas nematęs savo draugo, ėmė graudžiai staugti kieme Mš. Staũgė, kaukė šuo, i buvo myrius DūnŽ. Jeigu šuo staugia, tai gaisras atsitiks Pmp. Šuo staũgia prieš nelaimę Grž. Bus šaltis – šunes stáugia Pšl. Staugia vilkai bėgiodami, negauna ožiukų JD198. Vienas [medinčius] mokėjo teip staugt kaip vilkas BsPIV284. Staugiu, kaukiu SD412. ^ Kad nuejai girion, tai stáuk kap vilkas (kur būni, prideramai ir elkis) Ad. Papuolei vilkų stodan, tai ir stáuk kai vilkas Črp. Tarp vilkų gyvendamas ir pats imsi vilku staugt LTR(Srd). Neiškenčia kap vilkas nestaugęs LTR(Vlkv, Mrj). Kas tėvų neklauso, tas šunio stáugiančio klauso Trgn. Šunim stáugsi, ka močios neklausai Ps. Viduj marių vilkas staugia (įleistas karštas akmuo šnypščia vandenyje) Grv. Liūtas staugia – visa žemė dreba (griaustinis) Pnd. Per paslą vilkas nestaugia LTR(Jsv).

staugtinaĩ adv.: Staugtinaĩ staugia Sv. ║ ūbauti: Stáugia pelėda ū ū ū – bus dargana J.

2. Sut menk. garsiai verkti, rėkti, šaukti: Vaikas visą naktį stáugė, ir užmigt negalėjau Dgl. Kap aš tau duosiu, išeisi stáugdamas! Dkš. Gana stáugus ant visų laukų Ss. Žmonės stáugia, ūžia Dbč. Jisai tik eina prisigėręs, stáugia! Št. Pijokėlį kad ir gausit, tai su juo kas dieną staugsit LTR(Vlk). To neimsiu, kurio lauki, – tą paimsiu, kurio stáugsi (sakoma, kai laukiama numirštant seno ar nepagydomo ligonio, o netikėtai miršta kitas iš artimųjų) Dbk. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Dabar kaišai dantis, bet kai manęs nebus, stáugsi šunį apkabinęs LTR(Km). Jeigu nestaugsi, tai bliausi Dglš. Išvydo trenksmą (ir tus), kurie smarkiai verkė ir staugė Ch¹Mr5,38. Verkit ir staukit and vargų jūsų, kurie ateit and jūsų Ch¹JokL5,1. Ir stáugsi kauksi – vyro negausi LTR(Ob). Stáugia lyg šuo prieš mėnulį Klvr. Ko čia stáugi kap viesulas?! Dkš. Ko stáugi kai šuva šuliny?! Kt. Nestauk kaip vilkas miške LTR(Krtn). ^ Teip sopa – nors stáuk Dbk. 3. menk. garsiai, pratisai, negražiai dainuoti; tęsiamai kalbėti: Ko tu čia stáugi? Smn. Kad pasigersim, ūšim, stáugsim, kauksim Pns. Staugia lyg kaimenė vilkų V.Kudir. | tr.: Troboje pati su vaikais nesavais balsais rožančių staugė K.Bor. 4. garsiai, pratisai ūžti, kaukti: Buksuoja i buksuoja, net stáugia mašina Smal. Judėjimas didelis – mašinos stáugia ir stáugia Dg. Arkline mašinėle pjaunant tai čia staũgt Slm. Lėktuvai staugia, kad net baisu A.Vencl. Miesto pakraščiuose staugė fabrikų sirenos A.Vien. Eina tas vanduo stáugdamas į upelį Gs. Kur dabar šito bala, tenai labai senai tris dienas ežeras staugė, baubė Upn. Aplink palapinę staugė lediniai vėjai K.Bor. Vėjas staugė kamine rš. Jei kaminas staugia, bus žiemą sniego, o vasarą lietaus LTR(Rk). Krosnyj kurtinamai staugė liepsna rš. Tas stalelis staugdamas nuejo stačiai ežero dugnan LTR(Rk). Toks vėjas, net sąsparos stáugia Bgs. | tr.: Vėjas staugia dainą baugią S.Nėr. ^ Mes dirbom: kad ėjo [darbas], net stáugė Antr. 5. šnek. skubant eiti, lįsti, brautis, dangintis: Namo stáugia bitės, skubina Vlk. | refl.: Kur stáugiesi? Šk. Bernai stáugėsi šūkalodami Sn. Kur jau vė stáugsies? Pns. Jei neklausai tėvų, tai stáukis kur nori Sn. Nu kur tu stáugiesi an tų lentynų! Rdm.

◊ kad (tegù) (jis…) stáugdamas [kur̃] toks nepiktas keiksmas reikšti nepasitenkinimui: Kad jis stáugdamas – nenoriu aš jo matyt ir girdėt! Mrj. O kad jie staugdamì, šitie vyrai! Alk. Ka jie kur̃ staugdamì – paliko duris [atdaras]! Gs. Pas mus daug gyvačių. Tegù jos stáugdamos kur̃! KzR. Tegù jis stáugdamas, tas gyvenimas! Plv. kad (tu…) [kur̃] stáugdamas [svíetą, per kálnus] išeĩtum (nueĩtum) toks keiksmas reikšti nepasitenkinimui: O ka jis stáugdamas išeĩtų! Šn. O kad tu būtum stáugdams nuė̃jęs, nekaip pas mane jauną atėjęs! JD1020. Kad tu staugdamas nueitum! LTsV874. Kad tu stáugdamas svietą nueĩtai! Krsn. O kad tu kur̃ staugdamà per kálnus nueitái! Srj, Lp. stáuk devynì sakoma reiškiant nepasitenkinimą, niekinant kokį nevykusį dalyką: Stáuk devynì tokį išgėrimą! Mrj. vė́jas stáugia galvojè apie lengvabūdį, vėjavaikį: Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugia V.Krėv.

\ staugti; apstaugti; atstaugti; įstaugti; išstaugti; nustaugti; pastaugti; parstaugti; perstaugti; prastaugti; pristaugti; sustaugti; užstaugti